Naujienos:

 
Metallica Kopenhagoje 2017 vasaris

Metallica Kopenhagoje 2017 vasaris

Date: 2017-03-06
Geriausia pasaulio muzikos grupė „Metallica“ vasario pradžioje Kopenhagoje planavo surengti keturis koncertus. Įvyko trys koncertai, nes vienas buvo atšauktas dėl vokalisto ir grupės lyderio ligos. Praėjusios savaitės antradienį, vasario 7 dieną grupės „Metallica“ koncerte kartu su Lietuvos „Metallica“ klubo nariais šėlo ir „Dzūkų žinių“ apžvalgininkas A. Mikelionis. Vasario 6 dienos vakarą atsigulęs varčiausi nuo šono ant šono, o miegas vis neėmė. Gal nieko nuostabaus, nes to miego geriausiu atveju būtų buvusios tik kokios trys valandos, nes žadintuvą nusistačiau pusei trijų nakties. Vis dėlto kažkiek numigus nuskambėjo žadintuvas. Dar prieš tris prie mano namų atvažiavo bičiulis Mantas, kuris mane nuvežė į Kauno oro uostą. Čia susitikau su šiauliečiu Dovydu, gyvenančiu Vilniuje. Kiek prisėdę ir pasišnekučiavę aptarėme naujausią „Metallica“ albumą, kuris pasirodė pernai lapkričio antroje pusėje. Šeštą valandą ryto jau sėdėjome „Ryanair“ lėktuve. Netrukus pakilome ir smagiai šnekučiuodamiesi lėkėme link Kopenhagos. Tos kelionės tiek ir buvo – nepilnos dvi valandos. Kopenhagos oro uoste mus pasitiko Lietuvos „Metallica“ klubo vadovas Saulius, kuris visuomet itin šiltai ir jautriai rūpinasi savo vadovaujamo klubo nariais. Tokio išmintingo ir sumanaus vadovo galėtų mums pavydėti bet kuri, net pati svarbiausia Lietuvos institucija. Sėdome į metro ir kiek pavažiavę išlipome ir patraukėme į Sauliaus bičiulio butą. Iki koncerto pradžios buvo likę apie dvyliką valandų. Aš ir Dovydas turėjome sėdimus bilietus, o Saulius planavo prasibrauti visiškai šalia scenos. Tai reiškė, kad jam į eilę prie „Royal“ arenos teks stoti apie pirmą valandą dienos. Saulius dar nuėjo prigulti, o mes su Dovydu pora valandų klaidžiojom Kopenhagos gatvėmis. Sugrįžę patogiai įsitaisėme bute, nes norėjome pasilikti jėgų vakariniam koncertui. Atsipūtę nuėjome į piceriją papietauti, o tada patraukėme į Kopenhagos senamiestį pasigrožėti šiuo įspūdingu miestu. Nuėjome tikrai nemažą atstumą ir pamatėme įspūdingų vaizdų. Žinojau, kad Danijoje itin populiarūs dviračiai, bet tik pabuvęs Kopenhagoje supratau, kad populiarūs tai per mažai ir švelniai pasakyta. Ryte danai masiškai didžiausiais būriais dviračiais važiuoja į darbą ar tvarkyti savo reikalų. Pavakary išvydome tą patį vaizdą. Ne tik vyrai, bet ir moterys, jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės, tėvai kūdikius veža vėžimėliuose, pritaisytuose prie dviračių ir nekreipia dėmesio į tikrai bjaurų ir žvarbų orą. Kas įdomiausia, net rytinio ir vakarinio piko metu automobilių gatvėse nedaug, o štai dviračių pilna. Dovydas net pajuokavo, kad vyksta kažkoks nenutrūkstantis dviračių maratonas. Pėsčiomis vaikščiodami po Kopenhagą, kai sužvarbdavome, užsukdavome į kavinukę šilto gėrimo – aš kavos, Dovydas arbatos. Po truputį artėjo koncertas. Metro nuvažiavome į miesto pakraštį, kur stūkso įspūdinga ir nauja „Royal“ arena. „Metallica“ koncertas turėjo prasidėti penkiolika minučių po devintos valandos vakaro, o į areną žiūrovus žadėjo leisti nuo pusė šešių. Tad prie arenos stirdami nuo atšiauraus vėjo ir trypčiodami praleidome pusvalandį. Pagaliau mus įleido į vidų. Viduje kūno augo maloni įtampa, nes juk kažkur užkulisiuose koncertui ruošėsi ir „Metallica“! Iš pradžių žmonių buvo nedaug, nes koncertas turėjo prasidėti beveik po gerų trijų valandų. Tad turėjome laiko pasibastyti ir įdėmiai apžiūrėti areną. Nepraleidome progos įsiamžinti arčiau scenos apsivilkę Lietuvos „Metallica“ klubo pagamintus marškinėlius. „Royal“ arena - apie šešiolika tūkstančių žiūrovų talpinantis pastatas, bet jis unikalus tuo, kad iš bet kurios arenos vietos puikiai matoma scena. Juo labiau „Metallica“ sceną šioje arenoje buvo įrengusi viduryje. O koncerto metu teko įsitikinti, kad ir garsas buvo visiškai be jokių priekaištų. Tad tikrai geriau surengti kelis koncertus šioje arenoje, negu vieną milžiniškame stadione. Laikas vis bėgo, ir artėjo ilgai lauktas koncertas. Atsisėdau savo vietoje beveik pačioje arenos palubėje, bet scena buvo matoma puikiai, nes ji buvo ne taip ir toli. Aštuntą vakaro prasidėjo apšildančios danų metalo grupės pasirodymas. Pradėjo kriokti vokalistas, griaudėti būgnai ir šaižiai aidėti gitaros. Apšildančios grupės pasirodymas truko nepilną valandą. Po šio pasirodymo po sceną pradėjo lakstyti „Metallica“ aptarnaujantis personalas. Buvo kruopščiai sausu skuduru valoma scena, tvarkomos gitaros, būgnai ir mikrofonai. Žiūrovai vis labiau nerimavo, bet koncertas prasidėjo ne penkiolika minučių po devynių, o lygiai dešimtą. Žiūrint į tai, kaip ruošiama scena ir jos įranga, instrumentai, tampa aišku kodėl „Metallica“ be jokios konkurencijos jau kelis dešimtmečius yra geriausia pasaulio muzikos grupė. Taip yra todėl, kad jie kiekviena, net pačia menkiausia smulkmena yra aukščiausio lygio profesionalai. Pagaliau pradėjo skambėti kūrinys iš garsiojo filmo „Geras, blogas ir bjaurus“, kuriuo prasideda kiekvienas „Metallica“ koncertas. Jam pasibaigus nuskambėjo kūrinio „Hardwired“ motyvai, ir scenoje pasirodė „Metallica“ ketveriukė. Taip trinktelėjo būgnai ir gitaros bei užriaumojo vokalistas J.Hetfieldas, kad visa arena pašoko ant kojų ir sprogo neįtikėtinu riksmu. Tai buvo dar vienas šios grupės šou, kurį pamatęs neužmirši visą gyvenimą. Ir taip yra todėl, kad ši muzikos grupė išeina į sceną ne atbūti koncerto, ne pasiimti pinigų, o atiduoti save ne visu šimtu procentų, o dar daugiau – tiek, kiek pajėgia. Tai jie daro taip nuoširdžiai, tad visai nenuostabu, jog visame pasaulyje turi milijonus gerbėjų. Atrodo, kam persistengti, atgrojai dvi valandas ir labanaktis. Bet ne, „Metallica“ taip nesielgia. Jų koncertas truko tris valandas, kurios išsunkė iki paskutinio prakaito lašo ne tik muzikantų, bet ir publikos kūnus. Jau praėjo savaitė po koncerto, o mano akyse vis iškyla koncerto vaizdai ir garsai. L.Ulricho būgnų kanonados, K.Hammetto gitaros įspūdingos improvizacijos, R.Trujillo solidžios ir tvirtos boso gitaros partijos ir, žinoma, charizmatiškasis J.Hetfieldas su savo įspūdingu ir galingu vokalu ir siautėjančia gitara. Iš karto po koncerto pagalvojau, ar esu ką nors įspūdingesnio matęs, ir iš karto atsakiau sau, kad įspūdingesnio renginio ir reginio nesu matęs per visus savo keturiasdešimt penkerius metus, praleistus šioje žemėje. Dėl tokių dalykų iš tiesų verta gyventi!
Visos naujienos